Margi smagumai

Su vaikais (iki tam tikro amžiaus) beprasmiška kalbėti apie laiką...

Klausimas „Kiek dar liko iki Velykų?“ mano ausis kamavo gal kokį mėnesį, kone kasdien. Kuo mes arčiau Velykų, tuo dažniau jį girdėjau :)

Dabar, kai liko vos kelios dienos, jau plojama delniukais ir viskas kruopščiai planuojama: kokio dydžio pyragą kepsim, kada ir kaip marginsim kiaušinius, kaip juos ridensim, ką įsidėsim velykiniam piknikui ir pan.

Man pačiai Velykos nėra ypatingai didelė, tačiau šviesi, spalvinga ir jauki šventė. Smagus pats jos laukimas. Ir nors paskutinius mėnesius (ir dar kelis į priekį) gyvenu kiek įtemptam režime laisvo laiko prasme, negaliu numoti ranka į Velykas.

Aišku marginsim margučius. Bandysim paterlioti juos vašku ir natūraliai nudažyti ciberžolėje ir burokuose. Žinoma juos ridensim ir daužysim.

Jau suplanuoti šventiniai pusryčiai ir pietūs. Dar pagaminsim naminio majonezo, iškepsim duoną, gal kokį morkų pyragą ar kiškutį. Ir tada jau džiaugsimės. Pavasariu ir visi vienas kitu.

Tegul jūsų šventinis savaitgalis būna margas, saldus, šiltas ir klegantis :)

Nykštukų vaišės :)

Kas mėgsta keliauti, turbūt sutiks, kad kelionės ne tik praplečia akiratį, praturtina nauja patirtimi, emocijomis, bet kažkuria prasme keičia ir mūsų įpročius/pomėgius ir kartais net požiūrį.

Kažkada ilsėdamasi Slovakijos kalnuose suvokiau, jog ekstremalios pramogos – ne man, nes adrenalinas atima iš manęs savikontrolę. Bet nepasakosiu šitos istorijos, labai jau juokinga jinai (gerai kad gerai baigėsi, kitaip būtų visai nejuokinga).

Graikijoj supratau, kad ilsėtis viešbutyje (man) pernelyg monotoniška ir nuobodu.  Ir kad keliauti su mažu vaiku įmanoma ir smagu.

Lygiai prieš metus bastydamiesi po Alsace‘ą, Mosel‘io slėnį ir Schwarzwald‘ą supratom, kad ničnieko nenusimanom apie (gerus) vynus :D  Aš nustebau, kad po n-likos metų vokiečių kalbos praktinio nenaudojimo, visai neblogai susikalbu (žinoma su vokiečiu, bet ne su elzasiečiu:). O VP taip įstrigo širdin vokiški pusryčiai viename moteliuke, kad virtą kiaušinį dabar visada valgo skystą ir su druska (brrrrrrr).

Taigi priėjom prie kiaušinių. Ir kadangi Velykos jau šmėžuoja kažkur tolumoj kaip tos Schwarzwald‘o viršūnės, noriu pasiūlyti karštą užkandį su putpelių kiaušiniais šventiniam stalui. Galit pritaikyti ir svečiams, jei tokių turėsit, ir pusryčiams su šeima. Mano šeimyna palaimino šitą receptą, tik Mademoisell'ei nelabai patiko porai (per Velykas jų arba nedėsiu, arba pakeisiu kažkuo kitu).
Mažučiukai kiaušinukai mažučiuose indeliuose. Beveik kaip pas nykštukus :) Mano supratimu vištos kiaušinis čia atrodytų mažų mažiausiai įžūliai...

Putpelių kiaušinių apkepėlės su lašiša

(kiekiai apytiksliai, maždaug 4 mažiems indeliams)

1 nedidelė cukinija

1 poras (baltoji dalis)

šiek tiek sviesto

keletas šaukštų grietinėlės

keletas griežinėlių rūkytos lašišos

kokie 8 putpelių kiaušiniai

smulkintų petražolių, krapų

druskos, pipirų
.

Cukiniją supjaustyti degtukais, porą žiedais/pusžiedžiais ir trumpai pakepinti  keptuvėje „ant sviesto“ (bet neleisti paruduoti). Paskaninti druska, pipirais.

Į vienos porcijos apkepėlių formeles pilti po arb.šaukštelį grietinėlės, išdalinti po lygiai kepintą cukiniją-porus, pabarstyti žalumynais. Išdėlioti pasmulkintą lašišą (aš dėjau tiesiog po mažą griežinėlį). Daužti ant viršaus po du putpelių kiaušinius ir aplink kiaušinius užpilti dar po kokį šaukštelį grietinėlės. Paskaninti druska ir pipirais (atidžiai, atsižvelgiant į lašišos sūrumą!).

Kepti įkaitintoje orkaitėje gal kokias 10 min. (iki kol pradeda kietėti tryniukai).

Prie apkepėlių tinka kokia nors lengva šviesi duonytė, skrudinta arba ne.

Pasiilgau kelionių!


.

Tegyvuoja atvirukai !

Jūs ko gero jau anksčiau, o aš pati tik dabar pastebėjau, kad paskutiniu metu ko tai geltonon pusėn mane vis traukia.. Šįkart vėl geltona.

Po truputį pradedam krutintis belaukdami šv. Velykų. Pirmas reikalas, kuriuo kasmet pradedu velykinį maratoną, yra šventiški linkėjimai tiems, kurie mano širdyje visada, bet dėl atstumo negaliu jų apkabinti. Ir kas gi kitas, jei ne ponas atvirukas, lengvai ir jaukiai nuneš tuos linkėjimus į bet kurį pasaulio kraštą..

Nežinau, man atviruko vis dar negali pakeisti nei koks el.laiškas, nei SMS. Ir tikiu, kad technologijoms niekada nepavyks pakeisti/išstumti žmogaus rankų sušildyto popieriaus gabalėlio.
Vive la carte postale!

.

Dienoraščio aritmetika

Šios dienos aritmetika: 12 mėnesių = 364 dienos = 47 įrašai = 1 žvakė :)
Įrašas po įrašo, ir nepajutau kaip dienoraščio metai prabėgo. Taigi galvojam norą, pučiam žvakę ir rašom toliau.
(tik va torto neturiu šiandien. O kaip norėčiau.......)

.

Keičiam įvaizdį: linksmas dekoras

„Koks gi pavasaris be bruzdančių moterų!“ – su linksmu nusiteikimu paskelbė maniškis, padėdamas man įkelti į bagažinę žemių maišus, kuriuos savaitgalį tempiau iš sodininkų/daržininkų parduotuvės.

Iš tikrųjų ir pati pastebėjau sujudusias ir visokias žemes/vazonus/sėklas betempiančias moteris. Taip, būtent moteris! Nes vyrą tokioje veikloje (neskaitau tų iš paskos slenkančių pagalbininkų) pas mus rečiau tenka matyti. Bet jei jau tenka, - reginys nekasdieniškas ir mielas :) Štai pvz vieną vasarą rinkdamasi gėles savo nedideliam balkonui pastebėjau vyrą, dėmesingai kraunantį į vežimėlį pelargonijas, petunijas, fuksijas ir kitokias grožybes. Patikėkit, ne mano vienos akys vis krypo ton pusėn...

Taigi, nors ir nedrąsiai, pavasaris jau rodo savo nosytę ir vis dažniau vilioja mūsų žvilgsnius ir mintis laukan. Per žiemą puoselėjamiems namams rodomą dėmesį netrukus ims keisti pasiknaisiojimai balkone (kas turi - sode/darže) bei vakariniai pasivaikščiojimai po parką ar senamiestį. Netrukus.
O kol kas greitai greitai noriu parodyti, kaip linksmai ir viso labo už šešis litus pakeičiau virtuvės spintelių, orkaitės, lango bei vazos įvaizdį :)

Kad išvardinti daiktai kiek pralinksmėjo - turbūt sutiksit :) O pateikdama tokią "sąmatą" turiu omenyje, kad vienintelė priemonė, kurios prireikė dekorui – baltas permanentinis markeris (aliejaus pagrindu, pirkau biuro reikmenų parduotuvėj).

Lango „dekoras“ sukuria barjerą tarp žvelgiančio pro jį ir tarp aplinkos, taip sukurdamas tarsi „užuolaidą“. Kadangi mūsų namuose dieninės užuolaidos vis dar nekabo, man šis sprendimas įnešė seniai ieškoto jaukumo (tik galvoju kad reiks perrašyti smulkesniu dekoratyvesniu raštu). Beje, ten surašiau klasikinio Creme Brulee receptą, kuriuo pasitaikius progai ir pasinaudosiu (nes langas virtuvėje) :)
Spintelių dekoras natūraliai prisitaikė prie esamos situacijos – iš rankos ekspromtu brėžtos linijos atkartoja stovinčių indų kontūrus ir pakelia bendrą nuotaiką virtuvėje.

O į vazą labai rimtai siūlau nežiūrėti, – tai tik elementariausias pavyzdys, kad tokia priemone galima atnaujinti pabodusį daiktą.

Vienintelis šiame įraše rimtesnis dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, kad markerį naudojau TIK ant stiklo! Nes nuo jo markeris lengvai nuvalomas nagų-lako-valikliu. Jei sugalvosit „padekoruoti“ kitas medžiagas,- prieš tai įsitikinkite, ar vėliau valydami nepakenksite pačiam paviršiui.

Būkit linksmi sulaukę balandžio!


.