Tegyvuoja atvirukai !

Jūs ko gero jau anksčiau, o aš pati tik dabar pastebėjau, kad paskutiniu metu ko tai geltonon pusėn mane vis traukia.. Šįkart vėl geltona.

Po truputį pradedam krutintis belaukdami šv. Velykų. Pirmas reikalas, kuriuo kasmet pradedu velykinį maratoną, yra šventiški linkėjimai tiems, kurie mano širdyje visada, bet dėl atstumo negaliu jų apkabinti. Ir kas gi kitas, jei ne ponas atvirukas, lengvai ir jaukiai nuneš tuos linkėjimus į bet kurį pasaulio kraštą..

Nežinau, man atviruko vis dar negali pakeisti nei koks el.laiškas, nei SMS. Ir tikiu, kad technologijoms niekada nepavyks pakeisti/išstumti žmogaus rankų sušildyto popieriaus gabalėlio.
Vive la carte postale!

.