Na ir kas, kad vasara baigėsi. Juk pabjuręs oras atneša ir gerų emocijų: užvakar priviriau auksinio Mirabelių konfitiūro, vakar namai pakvipo pyragu su tom pačiom slyvutėm, kojas jau šildo visą vasarą atostogavusios šlepetės...
Taigi, namai pamažu vėl virsta jaukia tvirtove, kuri saugo nuo įkyraus lietaus, kurioje kvepia, ir vakarais jau visai norisi šilčiau susisupus pasėdėti su knyga/žurnalu/teliku.
Dabar norėčiau paliaupsinti Mirabeles, tas mažytes geltonas slyvutes, kurių seniau kažkaip taip labai nevertinau. Ir turiu įtarimą, kad yra nemažai piliečių, kurie su jom panašiai elgiasi. Nes ten, kur mes buvom įleisti jų prisirinkti, jos pūna po medžiu ir nesulaukia didesnio dėmesio. Daug kur esu pastebėjusi tas slyvukes, sulaukusias tokio likimo. Veltui! Jos nerealios! Ir ypač nerealus iš jų išvirtas minėtas konfitiūras. Man jis primena vaikystę ir močiutę, nes tik pas ją teko ragauti šito auksinio gėrio. Beje, kažkur radau, kad tai klasikinis prancūzų delikatesas. O prancūzai tai jau žino, kas yra delikatesai :)O iš vasaros lieka va tiek (na gal biški daugiau) :{)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą