Užpraeitą savaitgalį, susiruošusi kai ką lauke pafotkinti, gan smarkiai supykau ant šalčio, kai jis sušaldė mano ir taip jau kaprizingą fotiką ir baterijos išsikrovė po kelių kadrų. Kita vertus, šalčiui galim dėkoti už suteiktas progas daugiau būti viduje, užsiimti mėgstamom smulkmenom ir duoti daugiau dėmesio vieni kitiems. Su Mademoisele dažniau nei bet kada karpom, klijuojam, rašom, piešiam, kalbamės apie platųjį pasaulį, dažniau kamantinėjam visažinę gūglę ar žaidžiam stalo žaidimus. Net mūsų tėtis ne kartą pastebėtas susirūpinusiu veidu kažką meistraujantis (kitąsyk gal parodysiu vieno tokio meistravimo rezultatus).
Kai vieną vakarą internete radom popierinio miesto idėją, mano išpaikėlė be užuolankų pareikalavo manęs nupiešti jai Paryžių. Nesipriešinau. Mintis man taip patiko, kad net spausdinti nesinorėjo, piešiau Paryžių pati savo ranka (kopijuoti nėra sudėtinga).
Kai dalis Paryžiaus jau stovėjo, galvon užklydo mintis pasidaryti ir savo miestą. Priėmėm iššūkį ir tuoj ėmėmės Vilniaus statybų. Po kelių vakarų pasipaišymo namuose išsirikiavo svarbiausi (mūsų tarybos sprendimu) Vilniaus simboliai.
Ir čia statybos ko gero dar nebaigtos, planuojam tęsti. O po to dar turim norą tokiu pačiu būdu „keliauti“ į kokį New Yorką, Londoną ar dar kur...
Sutikit, nuostabus ir kūrybiškas būdas supažindinti vaikus su pasauliu.
.
Labai super būdas keliauti. Man patiko. Aš irgi pažįstamus vaikus taip pažindinsiu su pasauliu. :) Ačiū
AtsakytiPanaikinti