Ar daug palikot vietos po egle?

Vakar Mademoisell‘ės darželyje apsilankė Kalėdų Senelis (liežuvis sunkiai verčiasi taip vadinti, labai jau jaunos rankos to Senelio buvo:). Manoji iškart po šventės pareiškė, kad jis NETIKRAS. „Nes aš mačiau jo džinsus! O tikro senelio kelnės raudonos“. Pasakė ramiai, nė kiek nesutrikusi. Aš jau pradėjau galvoti, kaip dabar reiks „vynioti“. Bet ji pati išsprendė situaciją konstruktyviai: „Čia buvo jo pagalbininkas, matyt TIKRASIS senelis pas kitus vaikus turėjo važiuoti“... Vėliau, grįžusi namo, vis dar kupina šventės įspūdžių, mestelėjo man: „Norėčiau paklausti gūglės, iš kur Kalėdų Senis tiek daug dovanų paima?“
Šiuolaikiški vaikai, ką ir bepridursi..
Man kilo noras paklausti savo mamos, ar ir mes būdami vaikai tokie gudrūs buvom.
 

Šventišką nuotaiką po mūsų namus barsto prie Mademoisell‘ės kojų pritaisyti kalėdiniai žvangučiai. Tokie, kokiais žvanga ir Joulupukio elnių traukiamos rogės. (Kol namuose vienas vaikas, tokią atrakciją galim sau leisti :)

Namai visą šią savaitę kvepia sausainiukais, kurie tuoj tuoj išsiskirstys į skirtingas puses, ir dėl kurių namuose esu vadinama sausainiukų karaliene.

Eglė kantriai kenčia sausoką namų šilumą ir periodišką landžiojimą po ja (beje šiandien buvo pareikšta, kad po mūsų egle mažai vietos dovanoms:).

Klausimų „kiek liko iki Kalėdų?“ jau nebesigirdi, nes advento kalendorius rodo mūsų išpaikėlei puikiai pažįstamus vienženklius skaičius.

Ko gero visai laikas būtų palinkėti visiems jaukių šv. Kalėdų.