Tegul kviečia ledinukai

(Man) būna, kad visai atsitiktinai perskaitytos mintys ima ir užkimba, ir ilgam įsitaiso galvoje. Pavyzdžiui, kažkada išgirsta fraze „kūrybiškumas atsiranda iš nuobodulio“ jau spėjau įsitikinti augindama savo Mademoiselę. Kartais leidžiu jai tiesiog dykinėti, kad susigalvotų užsiėmimą pati. Būtent tada ir gimsta gražiausias menas, įvyksta didžiausi atradimai.
O pati paskutiniu metu bandau laikytis nete užkliuvusio patarimo: „Nori išlikti kūrybingas – eik šalin nuo kompiuterio“. (Gal dėl to ir dienoraštis paskutiniu metu kiek apleistas?).
Taigi, tegul komp‘as kuo daugiau ilsisi. O aš ieškau inspiracijų visur – gamtoje, mieste, knygose, žurnaluose, vaikuose, galų gale kasdienybėje. Pasibuvus daugiau su savim, aplanko naujos, senos naujos, ir kartais visai netikėtos mintys/idėjos.

Gan paprastai pažiūrėjus į reikalą, neieškant įmantrių formų, buvo iškrapštyti ir šie vaikiški kvietimai į gimtadienį.
Į kvietimą įvynioti ledinuką – tokį paprastą sprendimą pasiūliau vieno berniuko mamai. Viskas ko prireikė jam įgyvendinti - kiek plonesnis popierius, spausdinimo mašinėlė, siūlai, siuvimo mašina (man kažkodėl neatsiejama nuo popieriaus).

 Ai tiesa, ir dar ledinukai :)