24 dienos

Dvidešimt keturios dienos laukimo. Tikėjimo. Kūrimo. Jaukumo. Ruošimosi. Kvapų. Šilumos. Svajonių ir paslapties.

Magiškas metas.

Tegul kviečia ledinukai

(Man) būna, kad visai atsitiktinai perskaitytos mintys ima ir užkimba, ir ilgam įsitaiso galvoje. Pavyzdžiui, kažkada išgirsta fraze „kūrybiškumas atsiranda iš nuobodulio“ jau spėjau įsitikinti augindama savo Mademoiselę. Kartais leidžiu jai tiesiog dykinėti, kad susigalvotų užsiėmimą pati. Būtent tada ir gimsta gražiausias menas, įvyksta didžiausi atradimai.
O pati paskutiniu metu bandau laikytis nete užkliuvusio patarimo: „Nori išlikti kūrybingas – eik šalin nuo kompiuterio“. (Gal dėl to ir dienoraštis paskutiniu metu kiek apleistas?).
Taigi, tegul komp‘as kuo daugiau ilsisi. O aš ieškau inspiracijų visur – gamtoje, mieste, knygose, žurnaluose, vaikuose, galų gale kasdienybėje. Pasibuvus daugiau su savim, aplanko naujos, senos naujos, ir kartais visai netikėtos mintys/idėjos.

Gan paprastai pažiūrėjus į reikalą, neieškant įmantrių formų, buvo iškrapštyti ir šie vaikiški kvietimai į gimtadienį.
Į kvietimą įvynioti ledinuką – tokį paprastą sprendimą pasiūliau vieno berniuko mamai. Viskas ko prireikė jam įgyvendinti - kiek plonesnis popierius, spausdinimo mašinėlė, siūlai, siuvimo mašina (man kažkodėl neatsiejama nuo popieriaus).

 Ai tiesa, ir dar ledinukai :)

Pasiteisinęs gimtadienio netortas

Viena iš mūsų šeimos tradicijų yra tokia, kad gimtadienio tortą visada gaminam patys (tiksliau aš pati). Patirtis jau įrodė, kad tokiai progai atėjus, verčiau pasirinkti išbandytą receptą, nes kitaip a) kepėjui gresia apsijuokti, arba b) gali tekti bėgti į parduotuvę, arba c) gimtadienis gali likti be torto.
Kuris variantas jums atrodo blogiausias? :)

Šeimos tradicijų stengiuosi neignoruoti. O va su patirtim taip ne visada gaunasi. Kai praėjusį mėnesį atsėlino V šventė, išvakarėse nusprendžiau vistik surizikuoti. Tiesiog todėl, kad naujame recepte, kurį nusižiūrėjau, buvo laaaaabai daug šokolado . O V šokoladą mėgsta. Ir todėl, kad tai nebuvo tortas. (Tiesą sakant dar ir dėl to, kad tą vakarą svečių visvien nelaukėm:).

Kaip bebūtų keista, nė vieno iš išvardintų fiasko variantų patirti neteko. Pyragas buvo mmmmmmnnnnnnnnnnn. Drėgnas. Stipriai šokoladinis. Su pasiklydusiais riešutais ir subtiliai traškiu morengu. Jei visa tai mėgstat,- išbandykit progai pasitaikius. Arba visai be progos.

Šokoladinis pyragas su riešutiniu morengu

Pyrago pagrindui:

150 g sviesto

¾ puodelio rudojo cukraus
6 kiaušiniai
340 g juodo šokolado (70% stiprumo:)
1,5 valg.š. tirpios espresso kavos arba vanilės ekstrakto
1,5 valg.š. romo
žiupsnelio druskos
 

Morengui:

120 g juodo šokolado (taip pat 70% stiprumo)

120 g lazdyno riešutų, kiek paskrudintų ir nuluptų
1 valg.š. krakmolo
4 kiaušinių baltymai
¾ puodelio cukraus

Orkaitę įkaitinti iki 180ºC, 22-24 cm skersmens pyrago formą iškloti popierium ir patepti sviestuku.

Minkštą sviestą ir rudą cukrų išsukti mikseriu iki purumo. Įmušti paeiliui po vieną kiaušinio trynį, kaskart paplakant. Kai tryniai sudėti, supilti ištirpdytą ir kiek atvėsintą šokoladą, espreso arba vanilę, romą, įberti druską. Kitame dubenyje išplakti visus šešis baltymus iki purumo (maždaug dvi minutes). Atidžiai įmaišyti baltymus į šokoladinę tešlą. Sukrėsti į paruoštą skardą ir kepti kokias 20-25 min.

Kol kepa, paruošiam morengą:

Šokoladą ir riešutus sukapoti ir sumaišyti inde su krakmolu. Visus keturis baltymus išplakti mikseriu iki putų. Tada lėtai, vis plakant, suberti cukrų ir plakti iki standžių putų (ne mažiau kaip 5 min.). Suberti šokoladą su riešutais ir atidžiai išmaišyti.

 
Pasibaigus pirmo kepimo laikui, išimti pyragą iš orkaitės, greitais judesiais (kuo mažiau makaluojant) užtepti morengo masę ant viršaus, ir dėti dar kepti kokioms 15-20 min., kol morengas apskrus ir bus traškus.