Savaitgalis buvo tiesiog idealus. Net pradėjau galvoti, ar kartais tai nereiškia, kad vasara eina į pabaigą?
Penktadienio vakarą (vietoj įprastų ledų) prisipirkę saldainių Pilies šokoladinėj sušlemštėm juos vaikštinėdami akmenuotomis gatvelėmis. Taip atradom (kolekcinius) triufelius su cinamonu. Mmmmmmmmmm... Po tokių ir numirti nebūtų baisu :)
Šeštadienis irgi buvo gurmaniškas. Ir sakyčiau idiliškas. Dieną praleidom gražiame lietuviškame kaime, ragavom vietinių kaimiškų sūrių, po pušimi sukirtom lengvus sūriais ir kriaušėmis kvepiančius pietus.
Sėdėjom laimingi ir svarstėm: ar tikrai verta belstis kažkur į Prancūziją ieškant skonių ir autentikos, jei viskas yra čia pat? Ir dar parvežėm lauktuvių savo šaldytuvui – šviežutėlių gardutėlių sūrių.
Sekmadienį pabudę kiek anksčiau nei įprastai, griebėm bandeles, šviežią ožkytės sūrį, medų, termosą kavos ir nurūkom prie upės pusryčiauti. Nuotaiką sunku nusakyti žodžiais. Gerų emocijų užtaisas visai dienai su kaupu.
Kažkurį laiką pasilakstę mieste su savo kasdieniais vartotojiškais poreikiais, po pietų buvom pakviesti pasiplaukioti jachta Trakuose. Pasiklausius linksmų istorijų, pvz, kaip stipriau pasvirus jachtai kažkas išsigandęs šoka į ežerą ir pan, man pradžia drąsi nebuvo (žiauriai bijau gylio ir nemanau, kad kada nors susitvarkysiu su šita baime). Bet gan greitai susidraugavom su vėju, o apie gylį teko prisiminti tik vienu momentu, kai į ežerą nuleistas kibiras su vaikišku siusiuku nutrūko nuo virvės ir negrįžtamai nugrimzdo gilyn :D
Beje, buvau nustebinta mūsų Mademoiselės drąsos. Ji su pasimėgavimu sėdėjo ant denio, kas manęs (kaip pirmam kartui) visai neviliojo :)
Džiugu, kai vaikai pranoksta mus.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą