


Linkiu Jums jaukių Kalėdų.
Mūsų namai jau pakvėpinti šventiniais kepiniais: su Mademoisele jau lipdėm florentinus (kurie iškeliavo į Dubliną ;) ir Linco sausainiukus, kurių dalis irgi beje iškeliavo į darželio šventę. Linzer cookies - garsieji austriški sausainiukiai, man jie tikrai kalėdiniai, nes tokie riešutiniai ir su prieskoniais. Kartosiu juos dar :)
Kalbant apie Kalėdas, su kiekvienais metais vis labiau stengiuosi atsiriboti nuo komercijos, parduotuvių ir lakstymo po jas. Ir pati stebiuosi, kad visai neblogai pavyksta. Aišku, tai nereiškia kad pasilieku daugiau laisvo laiko. Anaiptol... Va anądien darydama atvirukus pagalvojau, kad ko gero kiti (tie, kurie pripažįsta parduotuvių sportą) visoms dovanoms atiduoda mažiau savo energijos negu aš vien tik atvirukams. Gal jie ir racionalesni kažkuria prasme, bet man kitaip nesigauna. Užtat manau neverta svarstyti, kas patiria daugiau to gerumo ant dūšios, kad darei viską nuoširdžiai, viską taip kaip norisi iš tikrųjų. Man būtent šitas vidinis gerumas ir kuria prasmingą šventę.



Kalėdos nėra joks konkretus laikas.
Tai sąmonės būsena.
Branginti laiką ir gerumą,
būti kupinam malonės
reiškia turėti tikrąją Kalėdų dvasią savyje.
Ko dažniausiai norisi jums, kai už lango balta, šalta, nedaug saulės, o nuotaika lyg ir nėra bloga, bet norėtųsi ją vistik dar kilstelėti?
Mane kartais gelbsti kavos puodelis. Kartais norisi pasiklausyti ‚vežančios‘ muzikos. Bet kur kas efektingiau tokiais atvejais suveikia jo didenybė šokoladas. Ir suveikia ko gero neatsitiktinai, nes šokoladas iš tikrųjų (tai įrodyta) pakelia nuotaiką ir suteikia jėgų. O jei dar jis karštas... Mmmmm...

Šįkart saldumynų slėptuvėje radau dar ir balto šokolado likutį, iš jo irgi paruošiau šiltą gėrimėlį. Ir nors atvirai sakant balto šokolado aš asmeniškai šokoladu nelaikau, gėrimas gavosi jaukus. Ar ragavot kada karštą baltą šokoladą?
Jokia ne paslaptis, kad šokoladas - puiki kompanija įvairiems prieskoniams. Taigi paskanintas žiupsneliu cinamono, vanilės, čili ar kokio kardamono, gėrimas šildys dar stipriau, dar jaukiau...
Dabar norėtųsi sėdėti besisupančiame krėsle prie spragsinčio židinio su tokiu šiltu kvapniu puodeliu rankose ir niekur neskubėti...........
Aš visada sakau sau: tegu nusprogsiu, bet turiu įgyvendinti programą "maximum" :) Internetas šitoj vietoj mane paguodžia: ten matau, kad pasaulyje ne aš viena tokia pamišėlė :)
Mūsų Mademoisell'ė jau pradėjo skaičiuoti dienas, likusias iki Kalėdų, su šituo Advento kalendoriumi. Smagu matyti tas žibančias vaiko akis, kai kasrytą dar su pižama traukia siurprizą. Smagu matyti vaiko tikėjimą stebuklais ir norisi tuos stebuklus kurti dar labiau...