


Linkiu Jums jaukių Kalėdų.
Kalbant apie Kalėdas, su kiekvienais metais vis labiau stengiuosi atsiriboti nuo komercijos, parduotuvių ir lakstymo po jas. Ir pati stebiuosi, kad visai neblogai pavyksta. Aišku, tai nereiškia kad pasilieku daugiau laisvo laiko. Anaiptol... Va anądien darydama atvirukus pagalvojau, kad ko gero kiti (tie, kurie pripažįsta parduotuvių sportą) visoms dovanoms atiduoda mažiau savo energijos negu aš vien tik atvirukams. Gal jie ir racionalesni kažkuria prasme, bet man kitaip nesigauna. Užtat manau neverta svarstyti, kas patiria daugiau to gerumo ant dūšios, kad darei viską nuoširdžiai, viską taip kaip norisi iš tikrųjų. Man būtent šitas vidinis gerumas ir kuria prasmingą šventę.
Kalėdos nėra joks konkretus laikas.
Tai sąmonės būsena.
Branginti laiką ir gerumą,
būti kupinam malonės
reiškia turėti tikrąją Kalėdų dvasią savyje.
Ko dažniausiai norisi jums, kai už lango balta, šalta, nedaug saulės, o nuotaika lyg ir nėra bloga, bet norėtųsi ją vistik dar kilstelėti?
Mane kartais gelbsti kavos puodelis. Kartais norisi pasiklausyti ‚vežančios‘ muzikos. Bet kur kas efektingiau tokiais atvejais suveikia jo didenybė šokoladas. Ir suveikia ko gero neatsitiktinai, nes šokoladas iš tikrųjų (tai įrodyta) pakelia nuotaiką ir suteikia jėgų. O jei dar jis karštas... Mmmmm...
Jokia ne paslaptis, kad šokoladas - puiki kompanija įvairiems prieskoniams. Taigi paskanintas žiupsneliu cinamono, vanilės, čili ar kokio kardamono, gėrimas šildys dar stipriau, dar jaukiau...