Prisimenu, prieš keletą metų artėjant lapkričiui kone visos kavinės kviesdavo švęsti Halloween‘ą ir kvailioti persirengus visokiom baidyklėm... Dabar gi, bent jau man taip atrodo, tų kvietimų gerokai apmažėję. Ir halloween‘iškos propagandos kur kas mažiau aplink. Darau išvadą, kad iš svetur atklydusi šventė lietuvių širdyse paprasčiausiai neprigijo.
Aš nesu nei panašių švenčių fanatikė, nei kategoriškai atmetu svetimybes... Ir jei namuose nelakstytų „idėjafiksas“, kurios smalsūs pirštukai nuolat ieško naujų nuotykių, tai lapkritį pasitikčiau daugų-daugiausia degdama kapinėse žvakes.
Taigi mano idėjafiksas, kažkur išgirdusi Halloween‘o terminą, rimtai juo susidomėjo, ir teko pasakoti apie ne itin draugiškai išsišiepusius moliūgus ir visokiausias kitokias baidykles. Ir aišku, tų baidyklių (tiesa, pasistengiau, kad minimaliai šiurpinančių) būtinai turėjo atsirasti ir pas mus visuose kampuose :)
Vis dėlto manau, kad kiekviena šventė turi savo prasmę ir istoriją, ir kas prasminga kitiems – nebūtinai turi būti prasminga ir mums. Tegu tai būna tiesiog kūrybiškumą skatinanti pramoga vaikams. Vaikams to reikia :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą