Padariau daiktą, kuris galvoje sukiojosi jau nuo žiemos. Visokie aprašinėti lapeliai, priminimai ir kitokie niekniekiai dabar turi savo vietą. Smagią ir jaukią. Labai nemėgstu, kai jie mėtosi ant stalo ar dar kažkur, taip sudarydami netvarkos įspūdį.
Ir kam taip ilgai kenčiau tą netvarką?
Kad neatrodyčiau atsilikusi (nuo įgrisusios žiniasklaidos), aš irgi pastebėsiu, kad vasara ši iš tikrųjų nebūdingai karšta ir audringa. Jau kad davėsi tai davėsi... Panašų škvalą paskutinį kartą teko matyti prieš 3 metus, kai atostogaudami Slovakijos kalnuose išgyvenom laaaabai nejaukią naktį, po kurios visai dienai buvo dingus elektra. Tiesa, tąsyk buvo gerokai baisiau, nes buvo naktis ir aplinkui kalnai. Manėm, kad nuneš stogą ir mus kartu (nes buvom apsigyvenę mansardoje). Aišku kad nenunešė :)
Ta kelionė įsiminė dar ir tuo, kad teko sutikti rudą lokį (o gal lokienę, iš kur aš žinau) tiesiog va taip, gamtoje, laisvėje. Ačiū dievui ne kaktomuša, bet pakankamai arti. Pamenu tą sukilusį adrenaliną, pilnas išgąsčio kažkokio šalia stovėjusio turisto akis ir kaip stvėrę dukrytę sprukom toliau. Paskui atsisukę bandėm fotkinti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą