Ar tikrai vyrai nemėgsta deserto? :)

Aš vis dar paskendusi studijose. Birželis įsisiūbavo su visom savo gėrybėm ir grožybėm - žiedais, trešnėm, braškėm. O man sesija. Kartais apima apmaudas, bet pasiguodžiu sau, kad esu ne vienintelė tokioj padėty.

Net ir šitaip skęstant, kartais (na gerai jau, neretai :) užvaldo tas nepaaiškinamas ir nenugalimas “kažko saldaus” noras. Bet gabaliukas šokolado jau netenkina. Todėl bandžiau ieškoti kompromiso tarp dieviško deserto, laiko stokos ir parduotuvės asortimento. Visai pavyko.
Šįkart pasidalinsiu internete rastu receptu vaisinio deserčiuko, kurį mano šeimyna sutiko apsilaižydami. Ir kas keisčiausia – labiausiai laižėsi tas, kuris šiaip jau apsimeta ‘tikru’ vyru, ignoruojančiu visokius desertus

Kriaušių ir spanguolių desertas

Ko reikės ir kaip daryti?

2 prinokusių kriaušių (visai tinka ir konservuotos, bandžiau)

2 arb.š. vanilinio cukraus

1 lapelio (apie 2 g) želatinos

300 ml riebiosios grietinėlės

Kriaušes nulupti, išimti sėklas. Pagal receptą reikėtų išvirti jas garuose, bet aš tiesiog paviriau su trupučiu vandens. Želatiną išbrinkinti ir po to ištirpinti. Išvirtas dar šiltas kriaušes susmulkinti smulkintuvu (blenderiu) iki piure, dėti van.cukrų, želatiną. Vėliau į atvėsiusias (šaltas) kriaušes įmaišyti išplaktą grietinėlę.

Supilstyti į indelius ir pastatyti šaltai kad sustingtų.

Dar reikia:

350 g spanguolių

1 lapelio (apie 2 g) želatinos

Spanguoles pakaitinti savo sultyse, tada susmulkinti blenderiu ir ‘praleisti’ per sietelį, kad neliktų odelių. (Aš dar paskaninau cukrumi). Sudėti išbrinkusią želatiną ir jei reikia, spanguoles pašildyti, kad želatina ištirptų. Atvėsinti ir išpilstyti ant sustingusio kriaušių kremo. Visą kompaniją dar kišti į šaldytuvą valandai-dviems. O tada jau skanauti.

Iš tikrųjų tai turiu dar mažiau laiko reikalaujančių receptų. Bet palieku tai kitam, dar labiau užimtam, kartui ;)

Botanika be vadovėlio

Kažin ar yra žmonių, kurie vaikystėje nebandė pievoje priskintų gėlių ar rudenį pririnktų lapų sukišti į storą knygą, o paskui iš tų “džiūvėsių” kažką dėlioti…
Mano mažoji yra tiesiog (natūraliai) pamišusi dėl botanikos. Ji negali ramiai praeiti pro ryškesnį žiedą ar kokį lapą, ir kone kiekvieną kartą grįždama namo parsitempia augaliukų J Tokia jos 'aistra' privertė ir mane prisiminti vaikystę… O kad botanika neliktų tik knygose, panaudojau surinktus gamtos turtus namams papuošti. Gavosi vasariškai mielas dekoras, kuris jaukiai įsitaisė mūsų miegamajame.

Apie silpnybes ir vasarą

Iš tikrųjų žalia spalva nėra mano favoritas. Bet vasarą negaliu atsispirti norui ‘užkonservuoti’ visokiausius žalumynus. Ne ne, ne apie agurkų rauginimą aš čia... J Vasarą fotikas tampa ištikimu mano bičiuliu ir pamato tai, ko dažnas skubantis pilietis paprastai net nepastebi. Lietuviška žaluma tokia turtinga, bet, gaila, tokia trumpalaikė...

Sveiki sulaukę VASAROS!

(nuojauta man sako, kad tai nebus vienintelis žalias ar šiaip žiedais apsipylęs įrašas mano dienoraštyje)

Nebūtinai pusryčiams

Turiu skanų pasiūlymą... Greičiausiai savaitgalio pusryčiams, nes dažniausiai tik tuomet nuskamba tas JAUKUS klausimas “Kas šįryt pusryčiams?”

Pasiūlymą verta priimti, nes užkandėlė tikrai lengvai paruošiama, pakankamai greita (kol kepa, galite nusiprausti duše ar pasivolioti lovoj) ir netikėtai gardi. Net mano šiaip jau mėsėdis VP ją neretai 'užsako' ir čepsėdamas vis palinguoja į šalis :)

Nors rašau dabar ir galvoju... Juk nebūtinai tik pusryčiams. Žodžiu, pasiūlymas galioja ir priešpiečiams, vakarienei, pavakariams, netgi naktipiečiams...

Voila!

Ko reikės ir kaip daryti?

(kur nėra tikslių skaičių - pasikliauti savo nuojauta ir skoniu)

***

Paruoštos šaldytos sluoksniuotos tešlos (maždaug 4 lapelių)

2-3 saujų mažųjų pomidorų (cherry ar pan.)

kažkiek pomidorų pastos (pastos, jokiu būdu ne kečupo!)

100 g Ricota sūrio

50 g Mascarpone sūrio

1 kiaušinio

2-3 valg.š. smulkinto kietojo sūrio (Džiugo)

alyvuogių aliejaus pašlakstymui

druskos

maltų pipirų

šviežio baziliko, raudonėlio lapelių

galima dar alyvuogių

***

Ricota, mascarpone, kiaušinį, sūrį ir smulkintas žolytes sumaišyti dubenėlyje, paskaninti druskyte, pipiriukais. Tešlos lapelius labai plonai (faktiškai permatomai) patepti pomidorų pasta, paliekant 2-3 cm kraštelius. Tada tepti anksčiau sumaišytą masę taip pat paliekant kraštelius. Ant viršaus išmėtyti papjaustytus pomidoriukus, pašlakstyti aliejumi ir kepti 200 ⁰C orkaitėje apie 20-25 min. (kepimo laikas gali keistis). Iškepus sudėti alyvuoges, jei nuspręsit. Ir asmeniškai rekomenduoju dar (vėl) apiberti žolytėmis J

Beje, jei negausit parduotuvėj Ricota ar Mascarpone, ne mažiau skaniai gaunasi juos abu pakeitus tiesiog Rama ar kitu panašiu sūreliu (naturaliu).

Jaukaus savaitgalio!