Pravaikščiojusi porą savaičių į mokyklą, vieną vakarą
mano pirmokė pasiguodė, kad mes (ji ir aš) per mažai laiko praleidžiam kartu. Po
tokio pareiškimo tikrai neliko (tiksliau sakant, ir nesinorėjo) nieko kito,
kaip atidėti visus savo užsiėmimus ir pasibūti drauge. Tą vakarą susirinkom visus
dažus, popieriukus, pieštukus, plastelinus ir dar visokiausias smulkmenas, ir pasiskleidusios
visa tai ant didelio stalo, susėdom. Piešėm, tapėm, dar lipdėm.
Vėliau ištraukiau visai pamirštus kažkada Taurakalnio
blusturgyje pirktus daikčiukus (juos tąsyk pirkau spontaniškai, nenutuokdama
kur panaudosiu), ir mūsų dirbtuvėlėje užvirė emocijos. Lipdėm, grožėjomės,
šlykštėjomės, vėl grožėjomės :)