2.19.2011

Jaukūs virtuvės eksperimentai: kiek kitoks pyragas

Noriu nuraminti (save ir jus:), kad šitas dienoraštis receptų dienoraščiu greičiausiai netaps, ir atvirai sakant, dedu pastangų, kad taip nenutiktų. Nes ne toks buvo mano pradinis tikslas, ne tokį tikslą sau keliu ir dabar. Be to, maisto blogų jau ir taip nors vežimais vežk. Čia įdedu tik tuos (kai kuriuos) savo virtuvės eksperimentus, kurie man atrodo jaukūs.
Kita vertus turiu įtarimą, kad visiškai atsisakyti „skaniosios“ temos nepavyks, nes maisto gaminimas (be to, kad itin glaudžiai siejasi su pirmąja mano profesija:) yra mano aistra ir dalis mano jaukumo sampratos.
Taigi dabar apie pyragą, kuriam šįkart skiriu žodį.


Tiesą sakant, negaliu nustoti galvoti apie jį ir pasitaikius pirmai progai kepsiu būtent jį. Nes buvo nenormaliai skanus, greitai paruošiamas (nepaisant to, kad neradusi pirkti miltų, kinvą į miltus maliau pati) ir kiek kitoks nei įprasti kepiniai. Taip kaip pastaruoju metu ieškau progų/būdų išvengti kvietinių miltų ir produktų, šis pyragas buvo „tiesiai į obuoliuką“. Taigi nesirūpindama galėjau šlemšti :)


 
Originaliame recepte pavadintas duona (bread), man jis vis dėlto vertas pyrago vardo.
Ypatingai gardžiai kimšom šį skanuolį su pienu, nors dažniausiai prie pyrago derinu arbatą.



Taigi 

Kinvos ir bananų pyragas

110 g kinvos (quinoa) miltų
100 g ryžių miltų
1 arb.š. kepimo miltelių
1/2 arb.š. kepimo sodos
1/2 arb.š. cinamono
110 g cukraus
2 kiaušiniai
100 g sviesto, išlydyto ir atvėsinto
1 obuolys, nuluptas ir sutarkuotas
2 bananai, sumaigyti šakute
60 g sukapoto juodo (70 %) šokolado
apie 80 g kapotų graikinių riešutų


Dubenyje sumaišyti visus miltus, sodą, kepimo miltelius ir cinamoną.
Kitame inde kiaušinius su cukrumi išplakti iki purumo. Įmaišyti sviestą. Atidžiai įmaišyti tarkuotą obuolį ir bananus. Sudėti anksčiau pasiruoštą miltų mišinį, šokoladą ir riešutus, gerai išmaišyti.
Tešlą sukrėsti į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą kepimo skardą. Kepti maždaug 30-35 min. iki 1800 C įkaitintoje orkaitėje. Ir viskas.

2.09.2011

Apie laikus, kai daug nemąstėm...

Raudonai nusidažiusios parduotuvių vitrinos, staiga išaugusi šokolado ir  šampano paklausa, raudonos rožės pirmose eilėse gėlių parduotuvėje, „romantiški pasiūlymai dviems“ per radiją/TV. Taip maždaug atrodo vasario pradžia, jei žiūrėsim iš tos įprastos, vartotojiškos pusės. Vieniems tai naudinga finansiškai, kitiems gi, daug nesusimąstant, tai tiesiog patinka.
Buvo laikas, kai ir mes su V. vasario 14-tą restorane romantiškai glaudėmės, ir į filmą bėgom susikibę (matyt daug nemąstėm:)...
Šiandien 'Valentiną' galėčiau pripažinti nebent kaip dar vieną progą mūzai apsilankyti, bet ne kaip šventę.


Meilei nereikalinga proga. Meilės nereikia švęsti. Ji telpa paprastuose ir nereikšminguose dalykuose. Ją reikia auginti ir išreikšti. Bet kada ir bet kaip. Kasdien ir visus metus.






Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...