Metų pradžioje, kai žiema rodė savo itin stiprius nagučius ir atrodė kad užpils mus sniegu iki pat automobilių stogų, su šeimyna įgyvendinom kad ir ne grandiozinę, bet pozityvią misiją. Iš panaudotos kartoninės dėžės prikarpėm prilankstėm lesyklų (jos buvo pavadintos valgyklomis ir restoranais:).
Pririnkom ką radom virtuvės stalčiuose ir dėžutėse: kruopų, dribsnių, riešutų, trupinių ir pan. ir išdrožėm į mišką.
Vaikščiojant po mišką kabinėti tuos „restoranus“ tąsyk buvo prasminga (noriu tikėti) ir tuo pačiu linksma atrakcija.
Tie paukščiams išbarstyti lesalai priminė man granolą, kurią kažkada radusi pas Beatą (spauskit, receptą rasit) išbandžiau, tik buvau pamiršusi.
Taigi prisiminimai kartais grįžta visai netikėtai, o jei mes juos dar atnaujinam ir patobulinam, būna dar geriau. Be viso savo skanumo ir naudingumo, „lesalą“ galima dar praturtinti džiovintais vaisiais, uogomis, ar kuo tik širdis geidžia. Aš šįkart granolą padalinau į dvi dalis ir vieną pagardinau šokoladu (juk protingai vartojant, šokoladas taip pat yra naudingas, kalorijų bei energijos suteikiantis dalykas).
„..tikrai skanuuu“ – gal ne itin originaliai, bet užtat nuoširdžiai pasakė mano Mademoisellė, paragavusi šokoladinės versijos su pienu. Man beliko pritarti. Nors aš skaniau ją vartoju vieną, su jogurtu ar vaisiais. Ir pilnai sutinku su Beata, toji granola - ne vien tik pusryčiams tinkamas lesalas. Universalus.
