Visa tai skaitant, mano vaizduotėje iškilo egzotiškai romantiški vaizdai, panašūs į tuos, kai nuotraukose/žurnale tenka matyti kieme augančius apelsinus, citrinas ar kai keliaujant akys mėgaujasi alyvuogių giraitėmis, bekraščiais vynuogienojais ar prie pat viešbučio kabančiomis figomis...
Nejučiom apėmė saldus pavydas, nes mus vaikystėje berniukai nebent slyvukais galėdavo apmėtyti :D
Bet kaip sakoma, turim ką turim. Ir žinoma mūsų obuoliukai, slyvukai ir kriaušės mums yra įprasti, skanūs ir ko gero labiausiai tinkami (taip kalba dietologai). Aš vertinu lietuvišką asortimentą, ir jau aprašiau savo dienorašty keletą skanėstų su vietiniais vaisiais. Todėl dabar leisiu sau truputėlį egzotikos.
Taigi grįžtu prie persimonų, nuo kurių ir pradėjau šį įrašą.
Kai eilinį kartą, vakare šeimyna pareikalavo ‚skanaus‘, prisiminiau tokiam atvejui labiausiai tinkantį ir pamėgtą skanėstą – sluoksniuotos tešlos pyragėlius. Paprastai juos kepdavau su obuoliais, teko bandyti su persikais. Šįkart vaisių krepšy mano akys sustojo ties auksiniais persimonais. „Arba bus skanu arba ne“ – pamaniau. Tikrai negalėjau įsivaizduoti skonio, nes iki šiol persimonus vartodavom tik šviežius. Bet chebra, patikėkit, tikrai skanu! Drįstu sakyti – nerealiai :)
Visam nerealiam reikalui tereikia sudėti šaldytos sluoksniuotos tešlos gabalėlius į kepimo skardą, kai ji atšyla, ant jos – persimonų griežinėlius (odelę galima nulupti), pabarstyti rudu cukrumi. Po kokių 10 minučių, praleistų 1800C orkaitėj, pyragėliai jus nustebins :)
Persimonų sezonas tęsis maždaug iki Naujųjų, tikrai kepsiu dar ne kartą, galbūt užeis noras pabandyti įmantresnių receptų su jais, be to radau nete, kad persimonai tinkami ir džemui. Skamba labai neįprastai, gal pabandyt?
Taip, brangioji, persimonai turi dievišką skonį ir mums egzotišką. Bet aš kažkodėl juos valgydama prisimenu mūsų pomidorus :) Taigi, ir skaitydama prisiminiau, kad mūsuose dar mėtydavosi pomidorais... ne tik slyvukais :))))
AtsakytiPanaikinti