Atsisveikinimas su rudeniu

Nutysę voratinkliai. Šlapios gatvės. Ilgesni vakarai. Po kojomis čežantys lapai. Soduose krentantys obuoliai. Apsinuoginę medžiai. Besikabinanti sloga. Išskrendančių paukščių klegesys. Bulviakasis. Krentantys kaštonai. Dažnesnis liūdesys. Vaikų šurmulio prisipildančios mokyklos. Raustantys šermukšniai. Vis retesnė ir ypač džiuginanti saulė. Grybais kvepiantis miškas. Vėlinės. Pirmosios šalnos.
Visa tai ir dar daugiau telpa viename gražiame žodyje - ruduo.

Sezoninė egzotika: persimonai

Panaršius nete, už akių užkliuvo įrašas, kurio autorė dalijasi prisiminimais, kaip ji augo persimonų medžių apsuptyje ir kaip pakeliui į mokyklą berniukai apmėtydavo mergaites labiausiai prisirpusiais persimonais. Dėl to tie prisiminimai jai nėra itin malonūs :)

Visa tai skaitant, mano vaizduotėje iškilo egzotiškai romantiški vaizdai, panašūs į tuos, kai nuotraukose/žurnale tenka matyti kieme augančius apelsinus, citrinas ar kai keliaujant akys mėgaujasi alyvuogių giraitėmis, bekraščiais vynuogienojais ar prie pat viešbučio kabančiomis figomis...

Nejučiom apėmė saldus pavydas, nes mus vaikystėje berniukai nebent slyvukais galėdavo apmėtyti :D

Bet kaip sakoma, turim ką turim. Ir žinoma mūsų obuoliukai, slyvukai ir kriaušės mums yra įprasti, skanūs ir ko gero labiausiai tinkami (taip kalba dietologai). Aš vertinu lietuvišką asortimentą, ir jau aprašiau savo dienorašty keletą skanėstų su vietiniais vaisiais. Todėl dabar leisiu sau truputėlį egzotikos.

Taigi grįžtu prie persimonų, nuo kurių ir pradėjau šį įrašą.

Kai eilinį kartą, vakare šeimyna pareikalavo ‚skanaus‘, prisiminiau tokiam atvejui labiausiai tinkantį ir pamėgtą skanėstą – sluoksniuotos tešlos pyragėlius. Paprastai juos kepdavau su obuoliais, teko bandyti su persikais. Šįkart vaisių krepšy mano akys sustojo ties auksiniais persimonais. „Arba bus skanu arba ne“ – pamaniau. Tikrai negalėjau įsivaizduoti skonio, nes iki šiol persimonus vartodavom tik šviežius. Bet chebra, patikėkit, tikrai skanu! Drįstu sakyti – nerealiai :)

Visam nerealiam reikalui tereikia sudėti šaldytos sluoksniuotos tešlos gabalėlius į kepimo skardą, kai ji atšyla, ant jos – persimonų griežinėlius (odelę galima nulupti), pabarstyti rudu cukrumi. Po kokių 10 minučių, praleistų 180⁰C orkaitėj, pyragėliai jus nustebins :)

Persimonų sezonas tęsis maždaug iki Naujųjų, tikrai kepsiu dar ne kartą, galbūt užeis noras pabandyti įmantresnių receptų su jais, be to radau nete, kad persimonai tinkami ir džemui. Skamba labai neįprastai, gal pabandyt?

Kur gyvena pelkių senis?

Šiandien pasižiūrėję į dangų nusprendėm gerai pravėdinti galvas ir plaučius, nes ruduo ne kasdien maloniai pakviečia pabūti su juo lauke. Ir nors dangus nebuvo idealiai giedras, pasirinkom ilgesnį maršrutą pasivaikščiojimui, sakyčiau netgi nevisai būdingą šiam metų laikui. V pasiūlė kažkokį pažintinį gamtos taką netoli Trakų. Ir gamta nenuvylė. Nepavyko suskaičiuoti, kiek km mes ten nukulniavom, bet buvo optimalu. Įspūdingas miškas su senais apsamanojusiais ąžuolais, kemsynai ir pelkės su įdomia nematyta augalija ir beribiais uogienojais.

Sutinku su V, kad vasarą vaizdas čia būtų kitoks, bet nesu tikra ar įspūdis būtų didesnis. Man būtent ‚magic‘ nuotaika ir tvyrojo dėl turtingų rudeniškų spalvų, nuplikusių medžių ir nenormalaus drėgmės kiekio (plaukai raitėsi). Gaila, pelkių senio nepavyko sutikti :)