Kuo atpirkti kiaulystę?

Šiandien pravažiuojant Antakalnio gatve kone suspigau pamačiusi šalia gatvės pastatytam kibire šviečiančius bijūnus. Grįždami atgal griebėm juos. Mademoisel'ė pareiškė, kad man "tik gėlės galvoj". O kaip kitaip! Bijūnai - mano favoritai. Už glėbį jų ko gero galėčiau atleisti bet kokią kiaulystę... (beveik bet kokią) :)

Tinklaraštis ilsisi. Bet ne aš. Atsiprašau, kad tik žiedais kol kas tegaliu pasidalinti. Čia mano dar du favoritai, nuo kurių irgi kojos linksta :)

 

Sezonas atidarytas

Darosi panašu, kad mano fotoaparatas prašosi užtarnauto poilsio (tiksliau remonto). „Nagi, brangiausias mano, dar ne.. Ne dabar..“ Panašiom mintim vis paraginu jį kaskart spaudinėdama mygtukus. (Stengiuos nepykti, nes žinau kad tada tai tikrai užsispirs ir nebus pasirinkimo:)
Negaliu atiduoti jo dabar, kai aplink tiek grožio randasi. Kai visur kvepia, plyšta skleidžiasi, čiulba ir čirškia. Kai norisi sustabdyti laiką ir mėgautis. Ne dabar...

Ant žolės jau gulėjom. Kojas ežeran merkėm. "Grilinomės". Basi vaikščiojom. Nosis jau nudegėm. Žodžiu sezoną jau atidarėm.