Naujas senų indų stilius

Kai reikia išsirinkti/pirkti daiktą, kuris turės tarnauti ilgai, stengiuosi pirmenybę atiduoti paprastumui ir kuklumui. Tokia taisykle buvo pasikliauta ir prieš nepilną dešimtmetį, kuomet savo virtuvei ieškojom naujų indų. Balti ir paprasti, jie ir šiandien mums nekelia problemų - nenusibodo, neįkyrėjo, neišėjo iš mados, ir vis dar mieli.

O dabar, užgrojus mano vaizduotei, supratau, kad kuklūs indai turi ir dar vieną privalumą – juos galima atnaujinti. Kitaip sakant dekoruoti.

Taigi šįkart ėmiau drąsią raudoną ir pravėriau vartus fantazijai. Sakau „pravėriau“, nes jei atverčiau juos iki galo, tai virtuvėje būtų nudekoruota viskas, ko gero ir grindys (užsiėmimas smagus ir užkrečiantis). Bet kadangi tai tik eksperimentas, kelių puodelių šiam kartui pakaks.

Paskui dar iš puodelių susilipdė štai tokios „žvakidės“ :)

 

Aišku Mademoiselė neatsiliko nuo manęs nė per žingsnį ir išliejo lėkštutėse savo puošybos supratimą.

P.S. Eksperimentui naudojau permanentinį markerį, pirktą biuro reikmenų parduotuvėje. Toks „dekoras“ nuo indų lengvai nusivalo nagųlakovalikliu. 'Kuklumo taisyklė' mano galvoje matyt įleidusi stiprias šaknis, nes dar nesiryžtu indų dekoruoti amžiams.




.

Viduržemio (ne viduržiemio) spalvos

Kai kas nors klausia apie atostogas, pasakoti žodžiais man nėra paprasta. Reikia daug ir ilgai kalbėti, kai nori nupasakoti atostogų nuotaikas, patirtas emocijas, ir juo labiau matytus vaizdus. O laiko ilgiems pasikalbėjimams juk dažniausiai pritrūksta. Galiausiai, kad ir kaip ilgai bepasakotum, besiklausantis vistiek įsivaizduos viską savaip. Aš galvoju, kad dar ir dėl to mes kelionėse iš rankų nepaleidžiam savo fotoaparatų.

Čia mūsų antrąkart aplankyta kroatiškoji Riviera.