Pusryčiai stiklinėje

Pakalbant apie pusryčius, tai man su jais būna įvairiai. Būna, kad valgau kas papuola šaldytuve. Būna kad norisi jų (pusryčių) įmantresnių. Būna, kad nežinau ką norėčiau suvalgyti iš ryto. Gi būna ir kad visai nesinori. Nesu „užsiciklinusi“ ant vieno kažkurio pusryčių varianto. Kai nusibosta košė, valgau vaisius ir jogurtą. Kartais pasiilgstu varškės, arba kokios granolos. Būna, kad pakanka skrudintos duonos su džemu ar kokiais pomidorais.

Šiaip būčiau linkusi sutikti su dietologais, kurie ragina pusryčiauti sočiau, bet barščių iš ryto, pardon, neįstengčiau.. Žinau kad yra žmonių, kurie rytais šlemščia vien tik vaisius. Arba tik sumuštinius. Arba visai nepripažįsta pusryčių.
Taigi tegyvuoja laisvė!

Mano virtuvėje pastarosiomis dienomis - taip vadinamų kokteilių (angl. smoothies) renesansas. Prisimenu juos, kai keičiasi sezonas (negaliu paaiškinti kodėl) arba kai visa kita nusibosta. Arba kai tiesiog nusibosta kramtyti :D

Mano supratimu kokteilis idealiai tinka rytui. Nes yra lengvas, tačiau greta to sotus ir vertingas pusrytis. Ir dar greitai paruošiamas. Ir aišku skanus.
Galbūt galima išdrįsti maišyti produktus „iš galvos“, bet man paprasčiau pasinaudoti receptų knygele.

Šįkart siūlau išbandyti vaisinį-pieninį variantą su bananais ir mango, jo vertę padidina linų sėmenys ir sezamas. Nors šitas nėra mano favoritas, buvo visai skanus ir maistingas.

Taigi mango-bananų-jogurto kokteilis

2 stiklinėms kokteilio reikės:

1 valg.š. smulkintų linų sėmenų

1 arb.š. smulkinto sezamo sėklų

1 nedidelio mango

1 banano

250 ml natūralaus jogurto

250 ml pieno

Nuluptą ir be kaulo mango ir bananą (be žievės:) sudėti į trintuvą/plaktuvą (blenderį), suberti sėklas ir sėmenis ir viską gerai sutrinti iki tyrės. Supilti pieniškus produktus (jei mėgstat saldžiau, galima truputėlį cukraus), dar paplakti ir pusrytis (nors nebūtinai) paruoštas.

Čia buvo pirmoji dalis. Laukite smoothies serialo tęsinio :)

Geltonos sąsajos

Sekmadienį grįždama iš tėviškės pro langą stebėjau kraštovaizdį. Miškai, kalvos, nameliai, stirnos, upės, vėl stirnos.. Ir viskas tokių panašių atspalvių – nuo žaliai pilkos iki rudai pilkos (tas stirnas vos įžiūrėjau). Vienintelis akis pradžiuginęs spalvos pliūpsnis buvo rausvai oranžinis saulėlydis. Na gal dar koks vienas kitas ryškiau padažytas namelis. Visa kita mintyse teko „spalvinti“ pačiai.

Grįžus užėjo noras pasikapstyti savo archyvuose ir paieškoti spalvų. Šįkart „užsikabinau“ už geltonos. Tikriausiai suveikė tai, kad pasąmonėje labai ilgiuosi saulės. Gal smėlio? O gal šafrano? Kukurūzų!
:)

Geros emocijos šiaurės ašigalyje (arba Pavasario belaukiant)

Kas nelaukiat pavasario?

Įtariu tokių beveik neatsirastų. Nebent koks visiškai gyvenimu nusivylęs pilietis.

Aplink tik ir girdi: „Jau ne už kalnų“... „Kalendorinis pavasaris prasidėjo“... Ir visaip kaip panašiai... Bet sinoptikai apie šilumą dar nekalba. Ir juk ne nuo jų ta šiluma priklauso.

Žinoma, anksčiau ar vėliau, vis tiek tos šilumos sulauksim. Bet taip jau norisi padėti į dėžutes tuos kailinius batus, ir pirštines paslėpti. Ir bėgti gatve lengvai kaip vėjas (kaip poetiškai aš čia:). O balsas iš Dublino paerzina dar: čia pas mus jau žaliuoja, geltonuoja ir visaip kaip –uoja :) Ir pasijunti tada tarsi gyventum šiaurės ašigaly..

Bet aš kaip visada – bandau įpūsti sau gerų emocijų pati. Jei neateina tas pavasaris, tai bent į namus bandau jį pasikviesti. Va pvz. kvapnų hiacintą įkurdinau ant spintelės.

Šaltibarščius gaminau. Žiedų kuokštą išsitraukiau ant 'desktopo'.

Parsitempėm su Mademoiselle iš miško sušalusių šakelių ir laukiam kol sužaliuos. Pasidarėm vieną vakarą nedidelį workshop‘ą ir pagaminom va tokį inkilą (tiesa, jame kol kas dar niekas neapsigyveno, galim išnuomoti :).

Vakar savo svetainę pradžiuginom keliais pavasariškais žiedais. 

Dar ketinu sudaiginti pipirnių, - ne tiek dėl vartojimo, kiek dėl smagios žalumos.

Kaip jūs laukiat pavasario?